- iš paskutiniosios
- iš paskutiniõsios prv. Kovóti iš paskutiniõsios.
.
.
iki paskutiniosios — iki paskutiniõsios prv. Priešintis iki paskutiniõsios … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
paskutinioji — sf. emph. sing., paskutinioja, paskutinėji 1. Jnš prasčiausia būklė, didelė bėda, vargas: Jau daba anam paskutinioji atejo Lkv. Paskutinioji su tiek vaikų Krš. Jeigu dar reikės ir pabaudą užmokėti, tai būs paskutinioji Up. Jau priejom prie… … Dictionary of the Lithuanian Language
valanda — 1 valandà sf. (3b) KBII88, KII368, K, LsB589, Š, Rtr, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ, DūnŽ, LzŽ, vãlanda (1) KlbXXX (1)90(Trgn), LKKII169(Lkm) 1. SD137, SD62, MŽ, N, Sut, M, LL40, MitII308, DŽ, NdŽ, Krtn, Gd, Mrp(nj.), Rk, Ds dvidešimt ketvirtoji paros… … Dictionary of the Lithuanian Language
apmulkys — apmulkỹs, ė̃ adj. (3b) apykvailis, kvailokas: Toks apmulkỹs, o pačią gavo švitrą: švitruojas iš paskutiniosios Šts … Dictionary of the Lithuanian Language
galautis — galautis, aujasi ( aunasi), ãvosi kamuotis, vargintis: Kam aš čia galausiuos, vis tiek nieko gero neišeis Rs. Tėvas smaugias, galaujas iš paskutiniosios Rs … Dictionary of the Lithuanian Language
grustė — (?) sf. M sausgyslė: Vienas pribėgęs perpjauna grustę paskutiniosios kojos Blv … Dictionary of the Lithuanian Language
išnaginėti — tr. 1. išknibinėti, išdarinėti: Aš išnaginėjau visas smulkmes, mažiausį daiktelį J. Ans bus inžinierius: žiūrėk, kaip ans mašinas išnaginė[ja] Mžk. Išnaginėjau šiaip taip ir tas smulkiosias žuveles Brs. Lig paskutiniosios išnaginėjo (išlukšteno,… … Dictionary of the Lithuanian Language
mūžtis — mūžtis, iasi, ėsi sunkiai dirbti, vargti: Mūžys žmogus iš paskutiniosios, o piningų kaip nėra, taip nėra Grg … Dictionary of the Lithuanian Language
oktava — oktavà sf. (2) TrpŽ 1. muz. aštuntasis gamos tonas, skambantis panašiai kaip ir pirmasis, tik aukštesniame registre, ir turintis vienodą pavadinimą. 2. muz. panašaus skambėjimo, bet skirtingo aukštumo aštuonių laipsnių intervalas tarp dviejų… … Dictionary of the Lithuanian Language
pastaras — pãstaras, à adj. (3b), pãstaras, a (1) Dk; SD233 1. Krtn po kurio daugiau tokių pat daiktų ar reiškinių nebėra; kokių daiktų ar reiškinių eilės gale esantis; galutinis, paskutinis: Šiandien pãstarą vežimą dobilų parvežėm Brs. Rast (rasit)… … Dictionary of the Lithuanian Language